Piligriminis žygis
Piligriminis žygis
Birželio
8 dieną mūsų parapijos
jaunimas išsiruošė
į ilgai lauktą pilgriminį žygį, Elektrėnai – Guronys –
Elektrėnai.
14.30
h su besiplaikstančiomis
vėliavomis ir
savadarbiu kryžiu priekyje, apie 10 jaunų žmonių pajudėjo link Guronių kaimo. Tuomet
dar niekas nė
nenumanė, kaip seksis
išgyventi tokią
patirtį. Elektrėnuose žmonių reakcijos įvairios, juk ne
dažnai jie mato tokius žygius kaip šis.
Netrukus,
kai praėjome Žebertonių kaimą, pasigirdo
gitaros akordai ir pradėjo
skambėti giesmės. Giedant vėliavos iškilo
aukštyn ir plaikstėsi
vėjyje
šlovindamos. Visų
veiduose buvo galima matyti šypsenas, nors prieš akis dar laukė ilgas kelias.
Nuėjus puse kelio
garsiai meldėmės gailestingumo
vainikėlį. Pagaliau prieš
akis iškilo Guronių
koplyčios bokštas,
nors iki jo dar buvo likę šiek tiek kelio. Vėl pasigirdo giesmės. Prie koplyčios mus pasitiko
Guronyse gyvenanti sesuo taip pat keli draugai, kurie negalėjo keliauti
kartu su mumis bei Edvardo mama, kuri buvo paruošusi daug atgaivinančio citrinų gėrimo. Po ilgo
kelio tai buvo tikra atgaiva. Sustojus pradėjo jaustis kojų skausmas, bet
visi žinojo, kad dar lauks kelias namo, todėl skausmui ir nuovargiui
buvo pasakyta NE! Truputi pailsėję Guronių koplyčioje šventėme Šventąsias Mišias bei
giedojome. Po jų
visi bendrai susėdome
pasistiprinti. Kai pasisotinome ir atgavome jėgas, mūsų vėliavos vėl iškilo aukštyn
ir mes patraukėme
namų link. Pirmą pusę kelio visi stebėjosi, juk atgal
eiti daug lengviau ir nuotaikos visų puikios. Bet galiausiai nuovargis padarė savo. Kojos
nelabai norėjo
klausyti, kaikurie sakė:
„Jeigu dabar sustosime tikrai nebepaeisime.“ Bet sukaupę paskutines jėgas mes grįžome ten iš kur
pradėjome, iki mūsų bažnyčios šventoriaus.
Nors
kelias nebuvo lengvas, kojas kankino skausmas, bet visi buvo laimingi ir džiaugėsi, kad
nepraleido tokios puikios patirties. Juk kiekvienas širdyje nešėsi savo intenciją, dėl kurios
keliavo. Po šio trumpo piligriminio žygio, beveik visi keliavusieji užsidegė noru dalyvauti
vasaros pabaigoje vyksiančiame pilgriminiame žygyje iš Varkalių į Pivašiūnus. Tai daug
ilgesnis kelias, nei tas kurį įveikėme mes. Bet tikimės, kad jį mes taip pat įveiksime su
šypsenomis lūpose.