„Kad mūsų džiaugsmui nieko netrūktų...“
Ir V-oji savaitgalinė Šeimų stovykla Varkalėse jau tapo
istorija...
Šiemet
šeimų susirinko perpus mažiau nei pernai,- kam ligos ar darbas, kam kiti
reikalai sutrukdė,- tačiau jaukaus šurmulio ir šįkart netrūko. Kur vaikai, ten
ir tikrasis džiaugsmas...
Kaskart
prieš stovyklą susimąstai, kam, dėl ko pats nerimsti ir kitus vargini. O po
stovyklos atsakai:- tikriausiai ieškant bendrystės... Juk ir Popiežius
Pranciškus šio laikmečio didžiausia bėda įvardija susvetimėjimą ir
individualizmą.
Ši stovykla ir bando ieškoti vaistų nuo šios ligos. Bendrystės
stovykloje netrūko. Atrodo, kad Varkalių erdvė tam ir sukurta. Nesibaigiantys
tinklinio „mačai“, mokantis ir pamokant, „relaksacija“ ant hamakų, svarstant
apie jaunatviškus rūpestėlius, galimybė gyventi palapinėse, nes vietovė
išsiskiria ramybe ir saugumu. Vaikai šioje oazėje jaučiasi gerai, nesvarbu, ar
tau tuoj pilnametystė, ar vos keli mėnesiai, savas ar kitas tėtis užliūliuos,
sava ar kita mama pabaidys užklydusį „ožiuką“ ir pasiūlys pažaisti kartu...
Stovyklą
pradėjome penktadienio vakarą. Pasistatėm palapines... Vaikai džiaugėsi
žaisdami tinklinį,- buvo pasiilgę vieni kitų... Vakaro malda, suvežtinės vaišės..Trumpas
filmukas priminė Šv.Popiežių Joną-Paulių II, - šeimų, jaunimo,
vaikų popiežių. Vėliau visi kartu mėginome pašlovinti Viešpatį giesmėmis.
Temo...
Ankstų
šeštadienio rytą stovykloje turėjome svečių. Kartu su Judita ir Aidu
Bernatoniais varstėme Šeimos ir
Įvairovės skrynias... Bandėme rasti vertybių savo gyvenimui. Visi susipažinome
su rūpesčiais ir iššūkiais šeimai XXI amžiuje, aiškinomės, kam ir kodėl trukdo
tūkstančius metų tvėrusi santykių šeimoje tvarka ir dėsningumai.
Po
pietų kartu su vikaru kunigu Laurynu Visocku kalbėjomės apie IV Dievo įsakymo
antrąją dalį,- pagarbius santykius su vaikais, Meilę ir atsakomybes, suklydimus
ir išeitis iš jų, atsiprašymą,-kaip naują santykį tiesoje.
Pavakariais
žiūrėjome DVD medžiagą, kurioje prof. Birutė Obelenienė kalbėjo apie
krikščioniškos šeimos sampratą ir apie tai, kas yra sutuoktinių santykio ir
šeimos stiprybės ašis.
Vakarienė prie laužo ir linksmos Šeimos dainos smagiai pabaigė
šeštadienio programą.
Nebūtų
tiek visko įvykę, jei nebūtų padėjusios šaunios, kūrybingos, išmintingos ir
atsidavusios tarnystei savanorės Dovilė ir Rimantė. Jos buvo paruošę daug
žaidimų ir kitokios veiklos. Įdomiausia mažiausiems, tikriausiai, buvo pūsti
didžiulius muilo burbulus...
Sekmadienį
buvo aukojamos šv.Mišios, kur šeimos ir pakiliai, ir nedrąsiai dalyvavo
liturgijoje.
Vėliau vyko tradicinė šeimų spartakiada. Šeimyninis pasivaržymas
sporto rungtyse pareikalauja daug ištvermės, bet ir apdovanoja tikru džiaugsmu,
padeda labiau vienam kitą pažinti ir suprasti.
Po
pietų žiūrėjome filmą, palydėjusį taku tarp žemės ir dangaus, tarp klaidos ir
gėrio... Kaip visada buvo erdvės ir tarp eilučių pamąstyti.
Stovyklą
uždarėme „nominacijų teikimu“. Lieka tik stebėtis, kaip kiekvienas žmogus gali
nustebinti ir apdovanoti...
Laikas skriejo nepastebimai greitai. Artėjo sekmadienio vakaras. Vaikai
liūdėjo, kad viskas jau baigėsi ir vertė susimąstyti, gal ne paskutinį kartą
esame Varkalėse...
Elektrėnų dekanato Šeimos Centro savanorė Vita
Norkūnienė
