Kaišiadorių vyskupija skelbia Padėkos už gyvenimo dovaną savaitę


Savaitę iki Gyvybės dienos paminėjimo tikintieji kviečiami savo maldose dėkoti Dievui už neįkainojamą gyvybės ir gyvenimo dovaną:
-už buvimą Dievo bendradarbiu Jo pasaulio kūrimo darbe;
-už vaisingumo dovaną;
-už tai, kad yra nuostabiai sukurti:
“Aš šlovinu Tave, kad esu taip nuostabiai padarytas“ Ps 139
-už kiekvieną pradėtą kūdikį, kad jam būtų leista džiaugtis gyvenimu.



Pasaulinė Gyvybės diena
Paskutinis balandžio sekmadienis- Gyvybės diena.
Tai džiaugsmo ir padėkos už kiekvieną žmogų diena, tai Gyvybės kultūros skleidimo diena. Lietuvoje ji švenčiama nuo 1998 metų. Pasauly pradėta minėti nuo 1991m. Popiežius Jonas Paulius II ypač skatino šios dienos minėjimą. Tarptautinės Gyvybės dienos tikslas – paskatinti visuomenę susimąstyti apie žmogaus gyvybės slėpinį, skirti daugiau dėmesio žmogaus gyvybės prasmei ir vertei.
XXI amžiuje, kuris paženklintas technologijų pažanga, kai daug dėmesio skiriama materialinei gerovei ir gyvenimo malonumui, žmogus vis dažniau įgalinamas laisvai spręsti su gyvybe susijusius klausimus: gimti ar negimti kūdikiui, kada ir kaip oriai baigti gyvenimą, kai aplanko skausmas ir kančia...
Gyvybės diena- tai diena, kalbanti apie vyro ir moters meilę, santuoką, ištikimybę, šeimą, nes šeima yra naujos gyvybės lopšys. Kiekvienas sąmoningas, doras ir geros valios žmogus turi saugoti ir mylėti žmogiškąją gyvybę nuo jos prasidėjimo momento iki natūralios mirties. Šią dieną prisimenami visi, kurie negalėjo patirti motinos akių šviesos ir tėviškos meilės. Šią dieną dėkojama už gyvybės dovaną.
Gyvybės diena – tai meilės diena, kai padedame visiems silpnesniems ir mažesniems, ligoniams ir visiems reikalingiems mūsų pagalbos, kai neskirstome žmonių į vertingus ir nevertingus, sėkmingus ir nereikalingus.
Gyvybės diena- tai pasipriešinimas technologijoms su žmogaus embrionais mėgintuvėliuose, jų naikinimui egoizmo tikslais: dirbtiniam apvaisinimui norint susilaukti kūdikio ar kamieninių ląstelių gavimui iš embrionų norint gydyti kai kurias ligas.
Šiandien Lietuvoje, mažoje valstybėje, kurioje didelė gyventojų emigracija, kur ryškios demografinės problemos, ypač svarbu gręžtis į gyvybės kultūrą. Tuo tarpu gal ir iš nežinojimo žiniasklaidoje, televizijoje ir kitoje viešojoje erdvėje labai dažnai linkstama mirties kultūros link. Net švietime siekiama įvesti prieš gyvybę ir šeimą nukreiptą, jaunimą žalojančią programą.
Gyvybė įgauna prasmę dovanojant ir priimant meilę. Kančia ir mirtis nėra beverčiai gyvenimo palydovai. Su meile kentėti ir aukotis- tai auginti gyvybę pačia giliausia prasme.
Parodykime savo meilę tiems, kuriems jos labiausiai trūksta. Aplankykime ligonį, išklausykime senolį, nusišypsokime vaikui, paguoskime beturtį... Būkime jautrūs ir dėmesingi kiekvienam savo kelyje.
Džiaugsmingai švęskime Gyvybės dieną! Žmogaus gyvybė- Dievo dovana. Ji turi būti gerbiama ir saugoma. Dėl šios priežasties ir abortas, ir eutanazija yra absoliučiai nepriimtini. Neleiskime žūti prasidėjusiam vaikeliui, remkime ir globokime abejojančią mamytę, puoselėkime jaunimo skaistumą, saugokime ir stiprinkime šeimą- gyvybės nešėją, džiaukimės gausesnėmis šeimomis, kurkime tikrąjį bendruomeniškumą, kuriame galėtume būti saugūs ir laimingi.

Pagal Kaišiadorių vyskupijos šeimos centro informacija parengė V.Norkūnienė, Elektrėnų ŠC savanorė.