Šventė
2016 08 21. Jauniausiame Lietuvos mieste – Elektrėnuose šauniai prigijo tituliniai
Elektrėnų Marijos - Kankinių Karalienės parapijos atlaidai. Jie Elektrėnuose
švenčiami paskutinį rugpjūčio sekmadienį, aštuntą dieną po Žolinių.
Šiais metais rugpjūčio 21 dieną, atlaidų metu buvo
iškilmingai švenčiamas ir Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės
bažnyčios konsekravimo 20 metų jubiliejus. Ta proga bažnyčia visus
parapijiečius ir gausius svečius pasitiko atsinaujinusi ir išpuošta kvepiančiomis
gėlių puokštėmis.
Bažnyčioje tarnaujantys kunigaidžiaugiasi, kad iki jubiliejaus
pavyko atlikti bažnyčios vidaus dažymo darbus, įrengti Krikštyklą,Šv. Jono
Pauliaus II-ojo koplyčią, pastatyti Šv. Jono Pauliaus II-ojo skulptūrąTaip buvo
įvertintas didžio popiežiaus artumas Lietuvai, remiant mūsų nepriklausomybės
siekius bei dvasinį atgimimą.
Kuriami
vitražai, kurių vienas jau papuošė Šv. Jono Pauliaus II-ojo koplyčios
langus, o kitas papuoš Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės koplyčios
langus. Parapijos pastoracinė taryba prasmingai ir taikliai pažymi, kad žmogus,
kaip ir langas su vitražais, yra gražus apšviestas saulės, bet visgi tikrasis
žmogaus grožis atsiskleidžia vidinėje šviesoje.
Šios šviesos vedami iškilmėse muzikavo ištikimi ir
puikūs Elektrėnų bažnyčios choristai bei iškilūs muzikantai iš Vilniaus –
kamerinis choras „Aidija“ ir „Sostinės vario kvintetas“.
Kamerinis choras „Aidija“ įkurtas 1989 metais
Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinėje meno mokykloje mokytojo Romualdo Gražinio
iniciatyva ir yra vienas iš įdomiausių, kūrybiškiausių bei produktyviausių
Lietuvos profesionalių chorų. Tarptautinių konkursų nugalėtojas, choras
„Aidija“ pirmasis atliko sudėtingus bei
reikšmingus lietuvių kompozitorių kūrinius chorui: B. Kutavičiaus, O. Balakausko,
A. Martinaičio O. Narbutaitės ir kt.
opusus, praturtino garso įrašais Lietuvos radijo ir televizijos lobynus,
išleido bemaž dešimtį kompaktinių plokštelių, įrašė muziką dokumentiniams
filmams, organizavo koncertų ciklus, yra nuolatinis tarptautinio Thomo Manno
festivalio Nidoje dalyvis ir t.t. Visgi šalia profesionalumo, didelių kūrybinių
ambicijų bei darbštumo šiame chore slypi ypatinga atmosfera, kuri yra nusakoma
pačių choristų žodžiais: „niekada nepatyriau didesnio malonumo muzikuoti“,
„niekur kitur nėra tokios šviesos“, „be „Aidijos“ prarasčiau dalį savęs“...
Choro meno vadovo ir dirigento, žymaus Lietuvos
chorvedžio ir Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos chorinio dirigavimo
skyriaus sielos Maestro Romualdo Gražinio braižas yra pasėti vaikų širdyse
meilę muzikai ir šiuos muzikavimo džiaugsmo daigus jautriai auginti pačiam
nuolat augant kūryboje ir pažinime kartu. Išskirtinis darbštumas, nuolatinis
dėmesys mažiausiai kūrinio detalei, kiekvienos gaidos ir muzikinės frazės
branginimas, poetinio žodžio įprasminimas muzikoje, atsakomybės prieš kūrinį ir
kompozitorių puoselėjimas, stulbinanti kantrybė dirbant su vaikais, taiklus
jumoro jausmas ir brandaus, iškilaus muziko šviesa suveria vertingiausių
lyderio savybių derinį, kuris atskleidžia vaikų talentus, jų kūrybiškumui,
atvirumui ir gabumams leidžia sužydėti gražiausiais žiedais. Ne veltui visų
kartų „Aidijos“ choro nariai jaučiasi tarsi pažymėti kokybės ženklu jaučiant ir
suprantant muziką bei vienas kitą ir lieka ištikimi chorui, vienas kitam bei
choro idėjoms, nors patys jau senai chore nebedainuoja. Ne veltui iškilūs ir
pasaulyje žinomi dirigentai yra išėję iš Maestro Gražinio kantrios, griežtos
bet švelnios ir mylinčios muzikinės kalvės, kurioje kasdienybės sunkumuose ir
rutinoje visada tviskėjo ir tviska įkvėpimo, šilto bendravimo, krikščioniškos
atjautos, linksmos draugystės, bendrų kelionių po pasaulį ir gimtąją Lietuvą,
pilnų smagių nuotykių baidarių žygių, kūrybinių stovyklų ir meilės muzikai,
dainavimo drauge džiugesio dvasia.
Praėjusio sekmadienio Šv. Mišių vokalinė muzika
nustebino didybe bei išradingumu, netikėtais, talentingai sukomponuotais
akordais bei subtiliais muzikiniais vingiais, kuriuos choras atliko jautriai ir
muzikaliai. Iškilmių Elektrėnuose gausi publika, palydėjusi kamerinį chorą
„Aidija“ plojimais teiravosi skambėjusių įspūdingų giesmių autorystės ir buvo
nustebę, jog šių talentingų kompozicijų kūrėjas yra pats Maestro Romualdas
Gražinis.
Vokalinės sakralios muzikos subtilų atlikimą papildė
šventiniai varinių pučiamųjų instrumentų garsai, kurie galingai ir iškilmingai
sveikino bemaž 700 klausytojų gausiai gėlėmis išpuoštoje naujojoje Elektrėnų bažnyčioje.
Sostinės
vario kvintetas yra vienas labiausiai koncertuojančių kamerinių ansamblių
Lietuvoje.
Penki
Lietuvos Valstybinio Simfoninio ir Lietuvos Nacionalinio Simfoninio orkestrų
solistai per 14 kūrybinės veiklos metų surengė daugiau nei 500 koncertų
daugelyje Lietuvos miestų, taip pat koncertavo Italijoje, Švedijoje, Portugalijoje, Ispanijoje ir Japonijoje. 2008 metais
kolektyvas buvo apdovanotas Lietuvos Muzikų Sąjungos "Auksiniu Disku". .
Ansamblio programoje - įvairių epochų muzika - nuo renesanso iki šių laikų;
įvairiausių stilių muzika - klasikinė, džiazo, pramoginė. Daug varinių
pučiamųjų muzikos pavyzdžių kolektyvas įrašė Nacionaliniame Radijuje bei
Televizijoje, išleido dvi kompaktines plokšteles.
Kompozitorių G.F. Händelio, J.S. Bacho, J.
Clarke skambūs, tarsi žėrintys opusai
pučiamiesiems sakralinės muzikos valandoje taikliai derėjo su grigališkojo
choralo mįslingais „dangiškais“ motyvais bei senosios ispanų ir prancūzų-flamandų renesanso
muzikos įspūdingomis, skaidriomis vokalinėmis miniatiūromis.
Regis viskas šią šventą dieną tarnavo atlaidų
iškilmių labui – tiek nuostabus saulėtas, šiltas oras, tiek išradingai ir
sėkmingai sukomponuota muzikinė programa sakralinės muzikos koncertui bei Šv.
Mišioms, tiek parapijiečių ir garbingų svečių gausa. Po Šventų Mišių aplink bažnyčią einanti procesija stebino
savo puošnumu ir didybe. Plėvesavo spalvingos bažnytinės vėliavos, vaikai
barstė rožių žiedus, mylinčių savo kraštą ir savo bažnyčią parapijiečių eisena
iškilmingai apjuosė visą išpuoselėtą didžiulį bažnyčios šventorių. Puikiems
Elektrėnų bažnyčios giedoriams atitarė pučiamųjų kvintetas, skambant giesmėms
antifoniškai ir sukeliant dar didesnį šventiškumo ir iškilmingumo įspūdį.
Akivaizdu, kad katalikiškoji bažnyčia Elektrėnuose tapo bene svarbiausiu
profesionaliosios kultūros židiniu šiame šviesiame mieste, kuris sutraukia
garsiausius Lietuvos menininkų jaunuosius veidus bei iškiliuosius Maestro. Ne
veltui iškilmių garbingų svečių akys krypo į
kleboną mons. Joną Sabaliauską, kuris su savo bendražygiais kantriai ir
darbščiai puoselėja Dievo namus Elektrėnuose ir visomis išgalėmis stengiasi,
kad šioje bažnyčioje nieko netrūktų, gyvuotų intensyvus dvasinis gyvenimas,
bažnyčia vis gražėtų, augtų globojama parapijiečių rankų ir širdžių, kad šiuose
Dievo namuose muzikuotų patys geriausi Lietuvos instrumentiniai ansambliai,
chorai, kvartetai ir solistai.
Nors
sakralinės muzikos valanda bei Šv. Mišių ritualai truko net virš dviejų
valandų, elektrėniškiai neskubėjo skirstytis namo. Pasibaigus Šventoms Mišioms
miesto gyventojai ir vadovai bei dvasiniai tėvai nuoširdžiai dėkojo visiems
bažnyčiai pasišventusiems darbininkams, draugams, rėmėjams ir globėjams.
Elektrėnų parapijos klebonas, Elektrėnų savivaldybės
garbės pilietis, monsinjoras Jonas Sabaliauskas Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos
Kankinių Karalienės bažnyčios konsekravimo 20 metų sukakties proga pasveikino
Šv. Mišias celebravusį Kaišiadorių vyskupą emeritą Juozą Matulaitį, Elektrėnų
savivaldybės merą Kęstutį Vaitukaitį, tarybos narius ir padėkojo už ilgametį
bendradarbiavimą ir paramą Elektrėnų savivaldybės teritorijoje dirbantiems
kunigams ir bažnyčioms.
Monsinjoras J. Sabaliauskas kiekvienam tarybos nariui
įteikė atminimo dovaną – naują fotografijų albumą ,,Ir žodis tapo kūnu“, kuriame
sudėtos nuotraukos, įamžinusios visą Elektrėnų bažnyčios ir jos tikinčiųjų
istoriją.
Pavykusi šventė džiugino visus gausiai susirinkusius,
kurie, matydami, kaip šiltai ir džiugiai kartu darbuojasi Elektrėnų miesto
vadovybės, bažnyčios ir inteligentijos žiedas, neabejotinai taps
profesionaliosios kultūros gerbėjais ir ugdys, augins, puoselės šias meilės
maldai, gimtąjam miestui ir Tėvynei, menui ir muzikai vertybes savo šeimose.
Vilija
Dačinskienė